Su auksu Lietuvos miškai turi tiesioginių sąsajų lito, kaip piniginio vieneto, įvedimo istorijoje. 1920 m. mūsų vyriausybė ir grupė Anglijos verslininkų sutarė dėl su svarais sterlingų susietų lietuviškų pinigų išleidimo. Projekto esmė buvo tokia: už 15 metų duodamą jiems miško koncesiją suteikiama paskola emisijos bankui įsteigti ir Lietuvos pinigams padengti (V.Terleckas, 2002). Šis projektas nebuvo įgyvendintas, o vėliau 1922 m. priimtame „Piniginio vieneto įstatyme” nustatyta, kad litas turi 0,150462 gramų gryno aukso. Taigi pagal ankstesnį projektą miškai būtų buvę aukso pakaitalu.
Dažnai miškas vadinamas „Žaliuoju auksu”, siekiant pabrėžti jo didžiulę reikšmę žmonių gyvenime, kurią lemia visos miškų funkcijos. Jos yra labai įvairios. Miškai, vykstant fotosintezei, produkuoja organines medžiagas, visų pirma, medieną. Be to, teikia žmonėms grybus, uogas, vaistų žaliavas, medžiojamus žvėris. Pastaruoju laikotarpiu ypač išaugo miškų socialinė bei ekologinė reikšmė: rekreacinė, anglies dvideginio sunaudojimo, bioįvairovės išsaugojimo, aplinkos (oro, vandenų, dirvožemių) apsaugos.

Miškų ekonominės vertės

Miškų ekonominės vertės nustatymas yra aktualus, sprendžiant daugelį miškų ūkio uždavinių: pirkimas ir pardavimas, auginimo prioritetų išaiškinimas, saugomų teritorijų išskyrimo pagrindimas, gamtinei aplinkai padarytų nuostolių įvertinimas, mokesčių nustatymas, miškų vertės dalies nustatymas šalies nacionalinio turto sudėtyje. Nauja miškų vertinimo mokslinių tyrimų ir praktinio panaudojimo kryptis yra miškų viešosios naudos komercializavimas.
Norint nustatyti, kokių medžių rūšių medynus tikslinga auginti, reikalinga ekonomiškai įvertinti įvairius medynus. Nederlingose augavietėse pasirinkimas nėra didielis. Jose dažniausia auginami pušynai ar beržynai. Tačiau derlingose augavietėse yra didelė galimybių įvairovė. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose derlingoms augavietėms nurodoma net 10 tikslinių medžių rūšių. Įvairių medžių rūšių brandūs medynai sukaupia skirtingos vertės medienos tūrius. Pavyzdžiui, 1,0 skalsumo 120 metų hektaro ąžuolynų tūrio vertė 70–90 tūkst. litų, 100 metų pušynų – 30–40, 60 metų beržynų 11–17, 30 metų baltalksnynų – 2–3 tūkst. litų. Skiriasi ir medynų įveisimo išlaidos bei pajamų gavimo ir išlaidų darymo laikotarpiai. Šis laiko veiksnys dažnai turi lemiamą įtaką vertinant įvairių medžių rūšių auginimo prioritetus. Taikant diskontavimo metodus, gauname, kad beržynų auginimas gali būti ekonomiškai efektyvesnis nei produktyvesnių ąžuolynų ar eglynų.
Didelę dalį Lietuvos saugomų teritorijų užima miškai – 634,9 tūkst. ha (63,5 proc.). Saugomų teritorijų miškuose draudžiama arba ribojama miškų ūkinė veikla (kirtimo amžiaus padidinimas, biržių pločio ir ploto reglamentavimas, draudimas vykdyti plynus kirtimus ir kt.). Esant didelei miškų daliai su ūkinės veiklos ribojimais, aktualu įvertinti, kokios šių ribojimų ekonominės pasekmės. Dėl miško ūkinės veiklos ribojimų saugomose teritorijose šalies ekonomika netenka milijardinių pajamų. Todėl, išskiriant saugomas teritorijas ir įvedant ūkinės veiklos ribojimus jų miškuose, būtina kompleksiškai vertinti tiek socialines, tiek ekologines bei ekonomines pasekmes.
Miškų ekonominis vertinimas yra miškų kadastrų sudėtinė dalis. Kadastro paskirtis yra kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Kadastro duomenų bazėje įrašoma miško žemės ir medynų vertė. Dažnai miškų kadastrų pagrindinė funkcija būna teikti informaciją miškų apmokestinimui. Šiuo metu miškai nėra apmokestinimo objektas. Lietuvos Respublikos Miškų įstatyme valstybinio miškų ūkio ekonominio reguliavimo klausimai sprendžiami nustatant atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną. Iš pradžių buvo atskaitymai Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programai – 5 proc, o vėliau ir valstybės biudžeto reikmėms nuo 2009-07-01 – 5 proc. ir nuo 2011-01-01 – 10 proc. iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Dėl tokios apmokestinimo tvarkos vertingesnius kertamus medynus ir arčiau medienos pirkėjų esančios miškų urėdijos atsiduria palankesnėse ekonominėse sąlygose. Reikalinga mokesčių diferenciacija, priklausomai nuo kertamų medynų tūrio vertės.
Pastaruoju metu pradėti moksliniai tyrimai ir praktiniai darbai, siekiant įjungti miško rekreacines ir ekologines funkcijas į rinkos procesus. Kad miškų aplinkos paslaugų rinka būtų įgyvendinta, reikia spręsti tokius uždavinius: apibrėžti produktą, nustatyti rinkos ryšius su regiono strateginiais rezultatais, nustatyti paslaugų kainas, garantuoti monitoringo sistemą. Australijos mokslininkai yra pateikę (2002 m.) ateities ūkio su miškais prekių sąrašą, kuriame viešoji nauda, gaunama iš miškų, turėtų sudaryti apie ketvirtadalį iš ūkio veiklos gaunamų pajamų. Lietuvoje miškų viešosios naudos komercionalizavimo užuomazgos yra kompensavimas privačių miškų savininkams už ūkinės veiklos ribojimus saugomose teritorijose ir ES parama miškų ekologinei vertei didinti.
Miškų ekonominio vertinimo pagrindus sukūrė vokiečių miškininkas M.Faustmanas 1849 m., pasiūlęs miško žemės vertinimo formulę, pagal kurią nustatomos grynosios pajamos už medieną, kurių gali tikėtis savininkas, savo sklype pradėjęs auginti mišką. Jis diskonto metodu įvertina pajamas ir išlaidas įvairiu laikotarpiu ir grynąsias ilgo laikotarpio pajamas.
Tarpukario Lietuvoje miškų urėdijų miškotvarkos projektuose medynų žemės kaina buvo nustatoma iš dirbamos žemės kainos atimant miškų pavertimo dirbama žeme išlaidas. Medynų tūris buvo vertinamas pagal galiojančias medžių taksos kainas. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos urėdijos miškų žemė (14,1 tūkst. ha) 1934 m. buvo įvertinta 5,1 mln. litų, vidutiniškai 362 litai už hektarą. Medynų tūris įvertintas 17,4 mln. litų, vidutiniškai 1234 litai už hektarą (Kazlų Rūdos urėdijos 1934 m. miškotvarkos projektas. Vyr. taksatorius J.Vilčinskas). Iš varžytinių parduodamų ir perkamų miškų kainą lemdavo pasiūla ir paklausa bei miškų padėtis ir kokybė. Jų kaina – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų už hektarą. 1973–1978 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos, Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto ir Geografijos skyriaus, Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto, Lietuvos miškotvarkos įmonės grupė darbuotojų sudarė miško žemės vertinimo balais ir pinigais metodiką. Per 1978–1987 m. buvo įvertinti visų Lietuvos miškų įmonių medynai ir miško žemės.
Šiuo metu susiformavo gamtos išteklių, tarp jų ir miškų, bendrosios ekonominės vertės (BEV) koncepcija, siekiant nustatyti tikrą jų vertę. Tradicinės naudos ir mainų vertės, apibrėžtos klasikinėje ekonomikoje, papildytos kitais verčių tipais, įskaitant galimybių, palikimo bei buvimo vertes. BEV skirstoma į dvi dalis: naudojimo ir nenaudojimo. Naudojimo vertė gaunama tiesiogiai ar netiesiogiai naudojant mišką visuomenės poreikiams. Skiriami du tiesioginio naudojimo vertės variantai: 1) suvartojamoji, kai miškų produktai (mediena, miškų grybai, uogos ir kt.) sunaudojami ir 2) nesuvartojamoji, kai, naudojant mišką (poilsiavimas miške, grožėjimasis miškų vaizdais), jis ar jo dalys išlieka. Netiesioginio naudojimo vertė gaunama iš miškų ekosisteminių funkcijų: vandenų apsauga, anglies kaupimas ir kt.Galimybių vertė yra nauda tiesiogiai ar netiesiogiai naudoti ateityje mišką dabartiniams savininkams arba paveldėtojams. Nenaudojimo vertė yra nesusieta su naudojimu. Tai miškų buvimo vertė, atsirandanti dėl miškų turėjimo, nesitikint jų naudoti.

Miškų vertės nustatymo metodai

Miškų vertinimo metodai skirstomi į 2 grupes: 1) kai miškų teikiama nauda yra rinkos objektas; 2) kai teikiama nauda nėra tokiu objektu. Rinkos kainos taikomos, vertinant rinkoje dalyvaujančius miškų produktus ir paslaugas. Vertės dydis priklauso nuo pardavimų kiekio ir rinkos kainos. Rinkos kainos tinka vertinimui, jei rinka yra laisva (efektyvi). Kai kaina yra iškreipta politiniais sprendimais, ji turi būti koreguojama, pašalinant iškraipymus (šešėlinės kainos). Nedalyvaujančių rinkoje miškų naudos vertinimui taikomi kontingentinio, kelionės išlaidų, hedoninio įkainojimo, gamybos funkcijos bei išlaidomis grindžiami metodai (2 pav.). Vertinimo kriterijus – metinė iš miškų gaunama nauda.
Kontingentinis vertinimas yra apklausa grindžiamas metodas, skirtas rinkoje nedalyvaujantiems ištekliams (dažniausiai – gamtinei aplinkai) vertinti. Šie ištekliai teikia žmonėms naudą ir neturi rinkos kainos, nes jie tiesiogiai neparduodami. Aplinkos vertybių naudotojai apklausiami, pateikiant vieną iš dviejų klausimų: kiek esate pasirengęs mokėti už aukštesnį gerovės lygį arba kokio dydžio kompensaciją sutiktumėte priimti už gerovės suprastėjimą? Pagal apklausų duomenis nustatoma vidutinė resurso vertė vienam apklaustajam ir ji ekstrapoliuojama visiems tiesiogiai susijusiems gyventojams.
Kelionės išlaidų metodas vartotojo naudą atskleidžia iš realiai jo turėtų išlaidų. Pagal išlaidas iš skirtingų gyvenamųjų vietovių ir kelionių skaičiaus sudaroma paklausos kreivė. Prie kelionės išlaidų gali būti priskirtos ir sugaišto laiko alternatyvios išlaidos, kitos su poilsiavimu susijusios papildomos išlaidos (nakvynės, maisto).
Hedoninio įkainojimo metodas taikomas, nustatant gamtinės aplinkos paslaugų, kurios tiesiogiai daro įtaką kokio nors produkto rinkos kainai, vertei. Metodas gali būti taikomas, nustatant ekonominę naudą, susijusią su gamtinės aplinkos kokybe (oro ir vandenų tarša, triukšmas ir kt.) bei su gamtinės aplinkos malonumais (estetiniai vaizdai, rekreacinių vietovių artumas ir kt.). Hedoninio įkainojimo metodo bazinė prielaida yra ta, kad prekių rinkos kainai daro įtaką jų požymiai. Šis metodas dažniausia taikomas vertinant aplinkos naudą, kuri daro įtaką gyvenamųjų namų kainai.
Pakeitimo išlaidų metodu aplinkos naudos vertė nustatoma pagal išlaidas, kurių reikėtų, jei miško toje vietoje nebūtų, lyginant su situacija, kai miškas ten auga. Pakeitimo išlaidų metodo variantas yra atkūrimo išlaidų metodas, kai aplinkos nauda vertinama pagal šios naudos atkūrimo išlaidas. Pavyzdžiui, infrastruktūros (hidrotechnika ir pan.) plėtra.

Lietuvos miškų vertė arba kokios miškų funkcijos vertingiausios?

Remiantis BEV koncepcija, pasiūlyti Lietuvos miškų vertinimo metodai. Medieną siūloma vertinti pagal metinį miško naudojimą ir grynąjį medynų tūrio prieaugį nenukirsto miško kainomis. Grybai, uogos, vaistiniai augalai vertintini pagal eksploatacinius jų išteklius ir supirkimo kainas, jas koreguojant iki kainų miške (nesurinktų išteklių kainų) lygio. Medžioklė vertintina pagal metinį sumedžiojamų žvėrių skaičių, įvertintą komercinės medžioklės įkainiais. Poilsiavimą miškuose siūloma vertinti kontingentinio vertinimo metodu, pagrįstu poilsiautojų apklausomis apie jų norą mokėti už poilsiavimą. Anglies dvideginio sunaudojimas miškuose vertintinas pagal metinį jo sunaudojimą miškų biomasėje bei dirvožemyje ir anglies dvideginio kainą. Biologinės įvairovės apsaugai vertinti siūlomas kontingentinis vertinimas arba išlaidų biologinei įvairovės apsaugai metodas. Vertintinos šios vandenų ir dirvožemių apsaugos miškų funkcijos: vandenų nuotėkio padidėjimas, švaraus nuotėkio suformavimas, dirvožemių apsauga nuo nuplovimo ir defliacijos. Taikomi produktyvumo pokyčių bei pakeitimo išlaidų metodai.
Nustatyta preliminari Lietuvos miškų metinė bendroji vertė – 1410,7 mln. Lt (1 lentelė). Daugiausia įvertinta medienos tiekimo funkcija – 33,8 proc. BEV. Nemokamai teikiamai miškų naudai (miškų grybai, uogos, vaistiniai augalai, poilsiavimas miške, CO₂ sunaudojimas, biologinės įvairovės apsauga, miškų apsauginės funkcijos) tenka 878,5 mln. Lt (62,3 proc.).

1 lentelė. Preliminarinė Lietuvos miškų metinė bendroji vertė

Miškų, kaip nacionalinio turto, vertė arba kiek kainuoja Lietuvos ąžuolynai?

BEV metodu vertinama metinė iš miškų gaunama nauda. Miško, kaip turto, vertinimui dažniausiai taikomi palyginamosios vertės ar naudojimo pajamų kapitalizavimo metodai. Miško vertė buvo nustatoma, priklausomai nuo medžių rūšies, medynų amžiaus, medynų skalsumo bei bonitetinės klasės. Lietuvos miškų (1998-01-01) vertė, apskaičiuota pagal tada galiojusią metodiką, buvo apie 11 milijardų litų (2 lentelė).

2 lentelė. Lietuvos miškų įvertinimas

Didžiausią miškų vertės dalį Lietuvoje sudaro spygliuočių medynai (pušynai ir eglynai) – 8,2 milijardų litų. (74,8 proc.). Ąžuolynų vertė – 756 mln. Lt (6,9 proc.).
Teisingiausiai miško vertė nustatinėjama rinkoje. Lietuvoje miško pirkimo-pardavimo sandorių kainos fiksuojamos Valstybės registro įmonėje. Tačiau perkant-parduodant mišką deklaruojamos kainos gali būti sumažintos. Vidutinė kaina 2005–2010 m. buvo 3,6–8,3 tūkst. Lt/ha (3 lentelė). Dažniausiai perkami brandūs, tinkantys kirtimui medynai, kurių kaina yra didesnė.

3 lentelė. Miško plotų pardavimas (Verslo žinios, 2011-02-14).

Statistikos žinynuose pasigendama apibendrintos informacijos apie miškų pirkimo ir pardavimo kainas. Pavyzdžiui, Suomijos kasmetiniuose miškų statistikos žinynuose pateikiama miškų pirkimo-pardavimo sandorius apibūdinantys rodikliai, tarp jų ir kainos, diferencijuotos pagal atskirus regionus. 2009 m. vidutinė miško kaina Suomijoje buvo 2162 eurai/ha ir kito pagal regionus nuo 604 iki 4344 eurų/ha. Lietuvoje nėra aprobuotų miškų socialinių ir ekologinių funkcijų (rekreacinių, anglies dvideginio sunaudojimo, bioįvairovės išsaugojimo, aplinkos: oro, vandenų, dirvožemių apsaugos) ekonominio vertinimo metodikų. Tai ypač svarbu ieškant šių funkcijų komercializavimo formų.

miškų ūkio ekonomistas Dr. (HP) Stasys Mizaras
Lietuvos miškų savininkų asociacijos  garbės pirmininkas,
2011 rugpjūtis