[...] Norėdamas įgyvendinti šį sumanymą O.Gudaitis atkurnėjo į Raseinių rajono žemėtvarkos skyrių pas vedėją Jurgį Plieskį. „Bet vedėjas atsisakė man išduoti leidimą veisti mišką sakydamas, kad žemės našumo balas yra 44,5, o tokios našios žemės mišku neapželdinamos, todėl šis sklypas nėra įtrauktas į rajono miškų veisimo schemą“, – pasakojo ūkininkas. Tiesa, jis bandė įtikinti vedėją, kad realybė yra visai kitokia nei parašyta popieriuose, bet vedėjas ta tema į kalbas nesileido.

O.Gudaitis, susidūręs su pirma nesėkme, rankų nenuleido ir kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių Kazį Maksvytį. Bet ir jo atsakymas buvo toks pat – našios žemės mišku neapželdinamos. O kiek jos iš tikrųjų našios, niekas nė nesiaiškino.

[...]O.Gudaitis ir toliau nenurimo. Jis kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Jos kanclerio Roberto Klovo atsakymas buvo priešingas prieš tai gautiesiems. R.Klovas akcentavo, kad minėtame sklype nėra jokių valstybei priklausančių melioracijos sistemų ar įrenginių, parašė, jog veisti mišką ir sodinti medžius tikrai galima, juolab kad toje teritorijoje ir taip miškų nėra daug. Todėl, kanclerio R.Klovo manymu, Raseinių savivaldybės teritorijos bendrajame plane palei Palono upelį nustatytoje gamtinio karkaso teritorijoje, į kurią patenka ir O.Gudaičiui priklausanti žemė, miškų veisimas kaip tik turėtų būti skatinamas.

[...]

„Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimais, Palono upelio pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, naudoti trąšas, pesticidus, ganyti gyvulius, o apsaugos zonoje – įrengti galvijų vasaros aikšteles, lieti srutas, naudoti trąšas, vykdyti kitą dažniausiai su žemės ūkiu susijusią veiklą, todėl ir prašyme nurodytos sklypo dalies žemės našumas neturėtų būti svarbiausias kriterijus priimant sprendimą veisti mišką“, – nurodo R.Klovas ir kartu akcentuoja, kad Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d., vienas punktų (144,2 p.) kaip tik nurodo, jog mišką našesnėje nei 32 balai žemėje galima veisti, jei yra bent viena minėtame punkte nurodyta sąlyga. O.Gudaičio atveju tų sąlygų yra daug, t. y. žemė yra įsiterpusi tarp miškų, tarp vandens telkinių, prie kurių nėra privažiavimo (2.3.2 p.), ribojasi su miškais, medžių ir krūmų želdiniais (2.3.3), ji yra apleista, žemės ūkiui netinkama ir nenaudojama, yra užmirkusi ir t. t.

Ragina rengti projektą. Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas J.Plieskis ūkininko priekaištus atremia sakydamas, kad visa bėda ta, jog prieš kuriant įvairias metodikas, rašant taisykles niekas nesitaria su tais, kurie yra arčiausiai žemės. Svarbiausi su žeme susiję dokumentai kuriami kaimo nemačiusiųjų kabinetuose. „Juk galėjo mums palikti laisvesnes rankas, – dėstė J.Plieskis. – Tačiau dabar turime laikytis taisyklių, kurios yra be jokių išlygų. Leidimą sodinti mišką išduoda ne Aplinkos, o Žemės ūkio ministerija. Jei išduočiau leidimą O.Gudaičiui, pažeisčiau Vyriausybės nutarimą.“

Visa straipsnį "Ūkininkauti negali, miško sodinti neleidžia" skaitykite "Valstiečių laikraštyje" čia ...>>>