Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė, kuri pažymėjo, kad tokio pobūdžio renginyje visiškai nėra visuomenei atstovauti išrinktų politikų, kuriems tai itin aktualu. Pranešimus skaitė: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas-sekretorius prof. Saulius Katuoka. Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius habil. dr. prof. Algis Krupavičius. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus" direktorius dr. Vladas Gaidys. Žmogaus tyrimų centro prezidentas dr. Gintaras Chomentauskas. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas habil. dr. prof. Romualdas Grigas. Politologė dr. Jūratė Novagrockienė. Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros doktorantas Norbertas Černiauskas. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius. Teisininkas Kęstutis Čilinskas. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja, Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliausienė.  VĮ Konstitucinių teisių gynimo agentūros vadovas Liudvikas Ragauskis.

Tačiau renginio metu išryškėjo keletas įdomių momentų, turinčių neginčijamą įtaką visuomenės nuomonės apie dabartinį miškų ūkį formavimuisi.   Atskirų pasisakančiųjų lūpomis buvo mesta kaltinimų miškininkų bei miško savininkų adresu. Kalbėta viešai, matyt nesitikint, kad bus konferencijoje nors vienas miškų srities atstovas.

Žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė  gasdino Seime susirinkusiuosis konferencijos dalyvius (politologus, istorikus, mokslininkus, nevyriausybinių organizacijų bei bendruomenių aktyvistus, politikus, žurnalistus), kad šiuo metu parlamentarai svarsto Miškų įstatymo pataisas, neva numatančias valstybinių miškų suskaldymą į smulkius gabalėlius, kad būtų galima tuos miškus privatizuot ir užstatyti pastatais.  Pirmininkaujantis Lietuvos kultūros politikos instituto vadovas Antanas Staponkus paantrino neva girdėjęs kalbas, jog Lietuvoje sunaikinti brandūs miškai, todėl dabar nelikę ko kirsti ir dėl to baldininkai stokoja medienos. Netgi nuolat įvairius sociologinius tyrimus atliekantis  Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus" direktorius dr. Vladas Gaidys abejojo- nyksta ar kaip tik atvirkščiai- didėja miškų plotai šalyje.

Kadangi dalyvavo konferencijoje, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr.Algis Gaižutis pasinaudojo galimybe pasisakyti diskusijose ir nuraminti konferencijos dalyvius, kad miškai Lietuvoje nenaikinami, o kaip tik jų plotai nuolat didėja, kad Miškų įstatymo svarstomos pataisos nukreiptos spręsti privačių miškų savininkų (o ne valstybinės reikšmės miškų, kurias valdo urėdijos) nuosavybės disponavimo problemas, kad turime pakankamai brandžių ir pribręstančių medynų, tačiau pramonė šiais mėnesiais stokoja medienos dėl praktiškai sustabdytų didumos kirtimų visuose Lietuvos miškuose (pirmas tokio masto ribojimų atvejis Europoje) ir išaugusių importo kaštų. 

Dauguma konferencijos dalyvių klausėsi su įdomumu, jiems tai buvo naujiena. Tad akivaizdu, jog visuomenėje sklando daug klaidingų mitų apie situaciją miškuose. O šią nepasitikėjimo ugnį nuolat pakursto tie, kam konfliktinė būsena, nuolatinis karo stovis yra būtina salyga savo egzistencijai pateisinti ir gerbūviui išsaugoti. Net po LMSA pirmininko pasisakymo, žaliųjų judėjimo aktyvistė bandė tikinti, kad yra būtent taip, kaip kalbėjo ji, kadangi jinai remiasi specialistų nuomone.

Kas yra tie Seime žaliosius aktyvistus  nuolat  pasitelkiantys savo projektams prastuminėti  "specialistai"- matyt galima nesunkiai nuspėti.

Gal derėtų visuomenei bei tiems "specialistams" įsiklausyti į pripažintų gamtininkų nuomonę. Štai Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Salemonas Paltanavičius teigia, kad pasaulyje augant susirūpinimui dėl biologinės įvairovės mažėjimo, Lietuvoje nėra stebima gamtos skurdimo tendencijų.  „Biologinė įvairovė nuolatos kinta, yra tam tikri metiniai, daugiamečiai ciklai. Bet Lietuvoje nėra skurdimo, nykimo, mažėjimo tendencijos. Lietuvoje yra žinoma apie 30 tūkst. rūšių“, – teigia S. Paltanavičius. Pasak Aplinkos ministerijos eksperto, šalyje yra vykdoma daugybė įvairių projektų: funkcionuoja saugomų teritorijų, išmokų ūkininkams sistemos, tose vietose, kur auga retieji augalai, koreguojamas šienavimo laikas, įgyvendinami gamtos tvarkymo projektai.

Atstovaudamas savo sritį nuoširdžiai džiaugiasi gamtininkas ir nuo šių metų kovo įvestais draudimais kirtimams. „Lietuvoje šiemet pirmi metai, kuomet du mėnesius paukščių veisimosi metu miškai nėra kertami. Tai yra labai didelis laimėjimas, nes sparnuočiai netrikdomi, nėra ardomi jų lizdai. Tai yra naujovė, kuri nėra paplitusi Europoje“, – sako S. Paltanavičius.

Tik ar pasiteisins  tokio masto draudimai, jei žiūrėti platesniu mastu?  Juk ir draudimų laikotarpis ilgesnis, nei du mėnesiai. Naujosios taisyklės taip pat įteisina draudimą vykdyti ugdomuosius miško kirtimus pavasarį ir vasarą: šviesinimus - nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimus ir einamuosius miško kirtimus - nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 dienos.
Štai, dar praeitos kadencijos Seime parlamentaro miškininko Juozo Jaruševičiaus iš Jonavos vardu pateikto projekto dėka buvo įvestas draudimas plyniems kirtimams visuose nacionalinių parkų miškuose. Jau tuomet Lietuvos miško savininkų asociacija pasisakė viešai ir ne kartą, kad skurdžiuose smėlio dirvožemiuose augančiuose grynuose Dzūkijos pušynuose toks sprendimas neatneš jokios naudos, o tik pasunkins miško atkūrimą. Atvertuose taip vadinamais Labanausko kirtimais plotuose greit įsigali lendrūnas, o saugomose teritorijose juk chemikalų nepanaudosi kovoti su šia agresyvia piktžole. Tuomet miškų žinybos vadovai nepaprieštaravo(o urėdų vadovai netgi patys spaudė miškininkus įgyvendinti) momentinio populiarumo  siekiančių politikų  užmačias, o po keletos metų akivaizdūs to sprendimo rezultatai jau matomi Dzūkijos miškuose. Be to, ir parlamentarui J.Jaruševičiui jo inicijuotas sprendimas populiarumo nepridėjo ir išlikt Seime nepadėjo.

 Apibendrinant konferencijoje apie politinės kultūros ugdymą Lietuvoje išsakytas mintis matyti, jog didžioji dalis intelektualių bei aktyvių visuomeninkų mato didžiulė problemą, kad valdžia leidžia sau tiesiog  IGNORUOTI ar vilkinti piliečių bei žiniasklaidos keliamas problemas. Valdininkų savivalė ir neveiklumas gniuždo pilietinį aktyvumą. Rimtą problemą viešuose visuomenės santykiuose kelia situacija, kuomet nėra aiškiai apibrėžta-kas tai yra VIEŠASIS INTERESAS. Kai nėra aiškus sąvokos turinys, atsiranda didžiulė erdvė manipuliacijoms, kuomet siauri grupiniai ar asmeniniai reikalai sprendžiami dangstantis kovos už "viešąjį interesą" šūksniais.

Bendrame konferencijos kontekste buvo paliesta, jog politinės kultūros ugdymo aktualumą patvirtina tai, kad net į aukščiausiąją valdžios instituciją - Seimą išrenkama parlamentiniam darbui nepasirengusių piliečių. Tai - viena svarbiausių priežasčių, kodėl politikoje yra taip stokojama profesionalumo, kodėl nemaža politikų narių nesilaiko etikos reikalavimų. Tuomet paaiškinamai tampa faktai, kodėl greitu laiku politikais nusivilia visuomenė. Iki šiol nepadarytos būtinos išvados, nors tai - akivaizdžiausias patvirtinimas, kad Lietuvos piliečiai stokoja žinių ir gebėjimų veiksmingai dalyvauti politiniame valstybės gyvenime. Taip pat rinkėjai turėtų būti geriau susipažinę su LR Konstitucija, su savo teisėmis ir pareigomis, rinkimų įstatymais, renkamosios valdžios institucijų formavimo tvarka, su jų uždaviniais, reikėtų žinoti ir vykdomosios valdžios sudarymo tvarką bei kitais atvejais.

Problemų įvardinimas -pirmas žingsnis link jų sprendimo. Palinkėkime sau, kad jis būtų ne paskutinis.

lietuvosmiskai.lt
2010-06-10