Nesenai vykusiame Lietuvos miškininkų sąjungos 11-me suvažiavime vienas išdrįsusių pasisakyti miškininkų retoriškai klausė ar urėdai suprantantys, jog pastoviai būnant karo take, užsipuldinėjant privačių miškų savininkus, eskaluojant teisiškai nepagrįstas problemas ir nesprendžiant teisiškai įrodytų bėdų ne tik skaldoma visuomenė, tačiau griaunamas pačių miškininkų autoritetas.
Tuo tarpu kalbėtoją pasišovęs iš tribūnos pabarti urėdų vadovo nuolatinis gynėjas daugiau nei tris šimtus suvažiavimo dalyvių (valstybinių miškų pareigūnus!!!) mokino, kad nereikia karščiuotis keliant problemas, juk jei ir nuvagiama kas valstybiniuose miškuose, tai tokiu būdu gauti pinigai juk pasilieka Lietuvoje.
Kitas glaudžiai su miškų urėdijų vadovybe bendraujantis buvęs politikas-miškininkas dr.Kęstutis Jaskelevičius praėjus savaitei po LMS suvažiavimo plėtoja ganėtinai įdomią istoriją, 2010-11-06 straipsnyje "Šešėliniai milijardai" teigdamas, kad urėdijų miškuose viskas yra tikrai gerai, o štai privačiuose miškuose kasmet yra neva iškertami stulbinami kiekiai neapskaitytos medienos (net 2-2,5 mln. m3), kad čia cirkuliuoja iki 1 mlrd. Lt šešėlinių pinigų, o Valstybė įvairių mokesčių pavidalu dėl to praranda apie 0,5 mlrd. Lt mokesčių.
Žinant, kad didesniąją dalį šalies miškų (1,05 mln.ha) valdančių miškų urėdijų visos kasmetinės pajamos siekia apie 0,4-0,5 mlrd. Lt, labai savotiškai atrodo kaltinimai nuslėptais milijardais privatiniuose miškuose (0,8 mln.ha).
********************************************************** (Citata): [...]  Privataus miško šešėliai
Privatus miškas ir privačių miško įmonių veikla – nelegalios pinigų apytakos oazė. Keisčiausia tai, kad daugeliui, besirūpinančių valstybės iždo reikalais, šešėlinių santykių egzistavimas privačioje miško ir medienos verslo srityje – jokia paslaptis. Tačiau nematyti nė menkiausių pastangų nukreipti šiuos srautus į valstybės piniginę. Kodėl? Tuo tarpu valstybinės įmonės – urėdijos kaltinamos neūkiškumu, menku indėliu į valstybės biudžetą.
Reikėtų skirti privačias miško ruošos įmones ir privačių miškų savininkus. Dauguma pastarųjų tėra nominalūs savo sklypų valdytojai. Tuo tarpu realūs privataus miško verslo šeimininkai yra organizuotos ir legalios miško ruošos įmonės. Dauguma jų pluša ir miškų urėdijose, teikdami rangovines medienos ruošos paslaugas, vykdo privačių miškų savininkų užsakymus ir dar verčiasi medienos prekyba. Viena kita privati miško ruošos įmonė turi lentpjūvybos verslą.
Šešėlinis verslas miške prasideda nuo prastos medienos apskaitos. Kiek medienos pagaminama savininkų biržėse, kažkodėl nieko nedomina. Esama šiokios tokios kertamo miško tūrio apskaitos, išrašant kirtimo leidimus. Tačiau niekas nesivargina patikrinti, ar tikrovėje pagamintos medienos kiekis yra bent arti to, kas nurodyta leidime. Kita vertus, tas asmuo, kuris apskaičiavo medienos kiekį kertamojoje biržėje, t. y. teikė taksavimo paslaugas, jokios atsakomybės neprisiima. Štai taip ir susidaro milžiniškas neapskaitytos arba nelegalios medienos kiekis, kuris vėliau pereina visą technologinę perdirbimo grandinę. Ją, žinoma, lydi šešėlinių pinigų srautas.
Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys yra apskaičiavęs, kad, ruošiant medieną urėdijos jėgomis, 1 kub. m tenka 9 Lt mokesčių, kuriuos ji sumoka gyventojų pajamų, socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo ir akcizo už įsigyjamus degalus mokesčių pavidalu. Tuo tarpu privačios miško ruošos įmonės „sugeba“ šių keturių mokesčių dydį sumažinti iki 3 Lt už 1 kub. m.
Privačiame miškininkystės sektoriuje darbo užmokestis beveik perpus mažesnis negu valstybinių miškų sektoriuje, t. y. miškų urėdijose. Atrodytų, miškų urėdijose turėtų stovėti eilės norinčiųjų įsidarbinti ruošos ir ištraukimo mechanizmų operatoriais. Tuo tarpu yra atvirkščiai. Privačios miško ruošos įmonės darbuotojus pervilioja pas save. Paslaptis slypi vadinamųjų vokelių sistemoje, kuri privačiame miške gali klestėti dėl neapskaitytos medienos ir leidžia oficialius mokesčius valstybei sumažinti iki trijų kartų. Pagamintos medienos kiekio neapskaito oficialioji valstybinė statistika. Yra šiokia tokia žinybinė Aplinkos ministerijos statistika, kuri vėlgi remiasi ne faktiškai pagamintos medienos, o išduotais kirtimo leidimais. Yra pagrindo teigti, kad privačiuose miškuose iškirstos ir neapskaitytos medienos tūris gali siekti 2-2,5 mln. kub. m per metus, o nelegali sukurtoji vertė galutinėje technologinėje fazėje – iki 1 mlrd. Lt. Valstybė įvairių mokesčių pavidalu dėl to praranda apie 0,5 mlrd. Lt mokesčių. [...] Visą K.Jaskelevičiaus straipsnį "Šešėliniai milijardai" skaitykite 2010-11-06 "Kaimo laikraštyje" Nr. 44(356)...>>>  |
