Vėjavartas ir vėjalaužas turi tvarkyti ne mažiau kaip du miško kirtėjai. Jeigu biržėje dirba ne viena miško kirtėjų grupė, o daugiau, tai tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 vidutinio kertamų medžių aukščio atstumas. Šiame kirtėjų grupes skiriančiame ruože negali būti vykdomi jokie darbai. Tvarkant vėjavartas ir vėjalaužas pirmiausia pjaunami pavojingiausi medžiai. Jeigu yra medžių lenkimo įtempimų, juos reikia pašalinti. Tvarkant vėjavartas ir vėjalaužas lygumose bei šlaituose darbų kryptis turi sutapti su daugumos medžių išvirtimo kryptimi. Kai medžiai išvirtę skersai šlaito, dirbama slenkant į jo viršų siauromis juostomis, o juostose – medžių išvirtimo kryptimi. Kai medžiai išvirtę viršūnėmis į šlaito apačią, dirbama slenkant į viršų siauromis juostomis įžambiai, o juostose – žemyn įžambiai. Iš dalies išversti ar palaužti ir įstrigę medžiai nuleidžiami medveže ar traktoriumi. Jeigu nenupjovus nuo kelmo negalima išimti įstrigusio medžio, iš nuleidimo pusės lygiagrečiai jo pasvirimui padaroma išpjova, o iš priešingos pusės medis nupjaunamas paliekant užtūrą ir tik po to nuverčiamas medveže ar traktoriumi. Suversti medžiai išsklaidomi medvežėmis arba traktoriais.

Tvarkant vėjo sudarkytus medynus būtina laikytis ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų dėl biologinės įvairovės išsaugojimo miškuose. Didesnėse kaip 1 ha plynųjų sanitarinių miško kirtimų biržėse reikia palikti ne mažiau kaip 7 gyvus medžius viename hektare (iš jų ne mažiau kaip 3 turi būti senesni arba storesni už vidutinius medžius medyne) ir ne mažiau kaip 3 negyvus, storesnius nei 20 cm skersmens medžius viename hektare (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti stuobrius). Plynųjų sanitarinių miško kirtimų 0,5-1 ha dydžio biržėse reikia palikti ne mažiau kaip 3 gyvus medžius (iš jų ne mažiau kaip 2 turi būti senesni arba storesni už vidutinius medžius medyne) ir ne mažiau kaip 2 negyvus, storesnius nei 20 cm skersmens medžius (jeigu tokių medžių nėra – stuobrius). Vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus IIA grupės miškuose, viename hektare turi būti palikta ne mažiau kaip 20 m3 storesnių nei vidutinis medyno skersmuo negyvų medžių, jeigu jų yra ir jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams. Jei tokių medžių nėra, reikia palikti tokio pat tūrio džiūstančių lapuočių medžių. III ir IV grupių valstybiniuose miškuose, atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus, įvairių suirimo stadijų negyvi medžiai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. po kirtimų likusio medyno tūrio. Jeigu jų nėra, reikia palikti tokio tūrio džiūstančių, sumažėjusio gyvybingumo lapuočių medžių. Paliekant negyvus medžius būtina atsižvelgti į darbų saugos reikalavimus ir užtikrinti saugumą šalia kelių ir rekreacinėse vietose.