Miškininkas Vidmantas Jusas sugeba ne vien tik atlikti kasdienius būtinus miškininkavimo darbus, bet ir pasidalyti sukauptomis žiniomis bei patyrimu miškininkystės srityje su kitais. Vidmantas geba taikliai išsakyti savo mintis. bet kuriai auditorijai. Yra parašęs ne vieną aktualų komentarą, patarimą ar straipsnį. Siūlome susipažinti su niekad nenuilstančio miškininko požiūriu, siekiant reabilituoti mūsų miškų medį - drebulę.
Šiuo metu Aplinkos m-jos Miškų departamente vėl svarstomi Miškų atkūrimo nuostatų pakeitimai. Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) jau pateikė išsamius ir argumentuotus pasiūlymus bei pastabas parengtiems nuostatų pakeitimų projektams. Ta proga noriu išsakyti keletą savo pasiūlymų, kurie gal rastų vietą naujuose atkūrimo nuostatuose. Numatyta galimybė formuoti pamiškes kirtimų metu. Kodėl nėra aptarta galimybė jau veisiant miškus formuoti pamiškes iš vėjui atsparių rūšių jas rečiau, per pusę normatyviniam tankumui, sodinant 25-30 metrų pamiškiu juostose? Užsienio šalyse sodinama sodmenimis su uždara šaknų sistema. Tai ne tik prailgina sodinimo laiką beveik neribotai, prigijimą padidina beveik iki 100 proc., bet ir sumažina želdinių priežiūros apimtis, nes sodinukai su uždara šaknų sistema auga daug sparčiau. Veisiant sodmenimis su uždara šaknų sistema sodinti būtų galima rečiau, tačiau tai nenumatyta naujuose nuostatuose. Jei būtų leista sodinti mažesną sodmenų skaičių, ir įvertinus mažesnę želdinių priežiūros kainą, atsirastų materialus stimulas veisti tokiais sodmenimis. Tai ypač aktualu įveisiant miškus, nes atsiranda galimybė veisti su mikorize. Iki šiol nebuvo nieko padaryta, norint išvengti šaknų ligų, kurių padarinius matome prieš kelis dešimtmečius veistuose miškuose. Nb augavietėse ūkiniuose miškuose negalima sodinti beržo, nors apsauginiuose miškuose tai daryti galima. Gal tai ir pateisinama valstybinuose miškuose, siekiant išlaikyti spygliuočių miškus, tačiau kodėl reikia versti savininką laukti derliaus iš savo miško ploto beveik dvigubai ilgiau, nei auginant beržą. Gamtosaugines funkcijas beržas atlieka ne blogiau už pušį. Naturaliai jis kai kur neatsilieka savo augimu nuo pušies. Be to, norint veisti mišką Na ir Nb augavietėse, beržą tenka veisti grupėmis, nes reikia užtikrinti lapuočių procentą. Ir dabar galima veisti beržu užsodinant didesnį plotą grupelėmis, nes pušis veisiama tankiau, ir pagal medžių skaičių bus užtikrinta, kad ji sudarytų 50 proc. Tačiau kaip toks miškas atrodys ateityje? Ir ar tikrai negalima leisti savininkams daugiau paeksperimentuoti? Juk prieš mus buvusių aktyvesnių miškininkų eksperimentai dabar yra medžiaga stebėjimui. Baltalksnis jau sulaukė miškininkų reabilitacijos. Reikėtų atlaidžiau žiūrėti ir į drebulę, kaip biomasės šaltinį. Dabar drebulė draudžiama visose N augavietėse, nors naturaliai ji gana našiai auga Nc, Nd augavietėse. Juo labiau, kad nukirtus drebulę gana brangu vietoj jos įveisti ką nors kita. Todėl verta pagalvoti, ar tikrai blogai, kad privačiuose miškuose atsiras malkinis miškų ūkis. P.s. Pateikiamoje nuotraukoje- drebulynas, kuris natūraliai atžėlė Nc augavietėje per tris metus. Savininkas nubaustas už miško neatkūrimą... Vidmantas Jusas
LMSA Marijampolės skyr.pirmininkas
8-687-15351 2010 m. liepos 16-ją miškininkui Vidmantui Jusui sukanka 50 metų. Nuoširdžiai sveikiname su šiuo jubiliejumi vieną aktyviausių Lietuvos miško savininkų asociacijos narių!!! J 
| 
